Šį ryt pasimeldžiau dievams kurių aš nepažįstu,
Šventyklų nestatytų skambant chorams.
Iš užančio ištraukusi tikėjimo taupyklę,
Išdalinau aukoms. Už jūsų kenčiančią bažnyčią!
Stabų aš neturėjau, nestačiau jokių paminklų,
Meldžiaus altoriuose priklaupusiai ramybei.
Sukruvintos širdies vynu, po taurę. Vaišinote.
Puota paversdami gyvenimo tuštybę.
Neatradau, nes ir nepamečiau aš jūsų vakarykščioj.
Toliau blaškiaus apokalipse kvepiančioj nežinomybėj.
Turėjau valandą gyvenimo, gal valandą kančios?
O jums vis vien! Vieni kitų lig šiolei nepažįstam..