Prisirišti

Kai imsi nekęsti mano prieraišumo,
Aš pririšiu tave dar ir prie septinto tiltuko.
Prie pilkų jo turėklų. Už kulkšnies.
Kad į maurėtą akmenį supanašėtum.
Kad būtum žavingas peizažo įkaitas.
Begalinio sekmadienio prisiminimas.

Kaip imsi nekęsti mano prieraišumo,
Manyje nusibaigs dar vienas pavidalas.
Tai joks praradimas - aš nesigręžioju į praeitį.
Ir nesiilgiu. Melavau tau. Melavau.
Nes nemoku tos kitos kalbos. Tavosios.
Tik tą, kuri apie žodžius ir iš žodžių.

Kai imsi nekęsti mano prieraišumo
Tikriausiai vėl pakelsiu save į karalienes.
Kybosiu virš miesto kaip koks neatsargus potėpis.
Nes neliks apačioj man nė gatvės –
Visos dabar tavo vardu pavadintos,
Į kietą neišvengiamą mazgą surištos.
Ant tavo kulkšnies.

Gal jei taip mažiau į tave žiūrėčiau..