Pavasario triumfas

Pavasaris triumfuoja!
              Taip ir turi būti.
Juk taip koketiškai saulutė
štai žvelgia iš už balto
                debesėlio,
kuris taip dera prie
              pavasarinio mėlio…

Bet debesėlis tirpo, tirpo
                          ir prapuolė…
Gal jį sugėdino balta snieguolė,
išlindus patvory tiesiog
                            pro gruodą.
Net keista, kiek jėgų jai
                            žemė duoda.

O kiek mamų išėjo iš namų!
Jau esamų ir dar tik būsimų…
Mažyliai ieško didesnės balutės
ir taškos taip, kad žėri jų akutės,
nes šiandien tokios geros,
                          ramios mamos,
kaip iš skalbimo priemonių
                            reklamos.

Praeiviai gatvėje tokie linksmi,
                            jauni,
Ir tu kartu su jais eini, eini…
Ir tu savus pavasarius meni…
Ir nesvarbu, kiek metų
                            žemėj gyveni –
Pavasariai, kaip ir jaunystė –
                            amžini…