***

Pirmas ir nepakartojamas
valgant ledus
žydint purpuriniams kaktusams
    pažliugusio sniego miesto fone...
pagauti mizansceną
važiuoti, važiuoti, ligi pirmo
kito skrydžio sustojimo.
Balti suklupus minkštoj butaforinėj poliakrilo
                                                  pagalvėj
jaučiant akmenis ir jų nenupučiamą vėjo svorį
persisverti ir klausytis lyčių muzikos...
minutę... tik minutę...
išsidrėbus vaidinti kietą
„I'm Einshtein on the beach“
minus šešiolikos Celsijų erdvėj
švariom ir gaiviom
plaukiančiom draugėm pamerkus akį...
Aš mėlynas, kaip nukėlus debesis į
benzino plėvele padengtą balą sudaužius turkį.
Min kartoti - ratas... suktis... ratas
greitėti ir suplaukti į vyriškį primenantį
                              kontraboso kontraoktavos de tašė
ir akimirkai... aš čiuožėjas, bučiuojantis
                visas meldų galvas
palikti geležinkelius, garvežius, lokomotyvus
žiebiant liepsną... šildykitės
šiltųjų spindulių sintezė traukos spintai
ir, o ne, gal mirštančios Žizel kojyčių
greičio tariamas
senas miestas vaišina arbata
smigiai pridedami prieskonių - Gerk!
Žiojies nesąmoningai „This is the time my friend“
kondensuojas maži lašeliai
tirpdyti ir dar labiau...
sakau, ledai... supina pieno upes
plaukiančius tavo „ne“...
du minusai duoda pliusą... Bum
nevaldomos branduolinės reakcijos neutronų lėtikliai
kam gi dar...