sumurkdyk saulę ežeran,
sulopytas debesimis ir kreivais perkūno zigzagais, dangau
paslėpk visas nakties dangaus pasagas, platina žibančias.
uždenk juodu scenos po vaidinimo negyvumu ir jauduliu prieš jį
pažvelk į tuščias akis didelėm žalmargių blakstienom klapsinčias
klap… klap…
akimirkoj sudek
ir prisikelk, kad vėl klapsėtum
ir susiliek su kastanjetėm
su jūros dugnu,
kurį beprotiškai vis stengies po gintarais paslėpt
prašiau tik tylos
nakties
padovanok man mane…. kas aš….?
klap… klap… klap…