Rašyk
Eilės (78093)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 11 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Tomas Jokūbonis     
Oro uosto kirpėjas


 
Oro uostas – lyg pantomima

Vietoje, kur kadaise buvo centrinė oro uosto ledainė–kavinė, grindyse išgriauta praraja. Pro ją galima matyti atvykstančius į Vilnių keleivius. Ant tos buvusios kavinės lubų kabo naujoviška šešiolikos lempučių liustra. Galima fantazuoti, kad tai susiję su šiuolaikine sekimo sistema. Anais laikais, kai veikė kavinė, pasiklausymo elektroniką ten būtų sunku įsivaizduoti. Kavinėje buvo aukšti stalai valgymui ir gėrimui stovint, kaip juokaudavo tada – „arkliams”. Kažin ar lakūnai prie kavos puodelio už aštuonias kapeikas spėdavo išsikalbėti apie savo drąsą, keleivius–zuikius, arba mėnesio pabaigoje nurašomą benziną. Be to, ten skambėdavo penkiolika TSRS nacionalinių kalbų, o kas kelias minutes tas kalbas nutraukdavo pranešimai „Pradedamas keleivių įsodinimas ir bagažo apiforminimas į reisą, skrendantį …”. Klausyti pokalbių kavinėje tikrai nebuvo prasmės. Tobulėjant technikai kovai su aviaciniu terorizmu visos oro uosto salės buvo su telekamerom, bet… be garso. Prisimenant tuos retro laikus galima paminėti, kad transporto milicija, stebėjusi teleekranus, siųsdavo draugovininkus tikrinti kokio keleivio dokumentų, jei jis išsėdėdavo vienoje vietoje 24 valandas. Uniformuota milicija retai tai darydavo, nes tos diskusijos tikrai nieko pasaulyje nedomino – keleiviai dažnai ne vieną parą, o kokias penkias–septynias negalėdavo išskristi iš Vilniaus dėl „Aerofloto” kaltės. Oro uostas tais laikais buvo stebimas lyg pantomima. Lakūnų kalbos ir nuotaikos buvo pasiklausomos visai kitoje, labai originalioje, vietoje. Tam nereikėjo nei mikrofonų, nei magnetofonų.

Kirptis – "ne"saugu

Už pietinės kavinės–ledainės sienos buvo oro uosto kirpykla. Iki šešiasdešimtųjų vidurio joje dirbo kirpėjas. Atidus vyrukas. Antrąjį jo profesinį talentą žvalgyboje ir kontr-žvalgyboje ne iškart įvertino net visagalis tų laikų KGB. Ne tik kirpyklos įranga, žirklės, šukos, rankšluosčiai – visas kirpėjo gyvenimas nuo pirštų judesių iki nakties sapnų buvo inventorizuotas KGB. Kirpyklos tyla, ritmingai čiaukšinčios žirklės, plaukais slenkančios šukos, odekolono kvapas, veidrodžiai – rami idilija ir savotiškas intymus susikaupimas. Klientų eilė, tylus laikraščių skaitymas – maskuotė svetima net šiuolaikiniam Holivudui. Kalbų, prasidedančių kirpykloje, nenutraukdavo oro uosto informacijos megafonai. Nesvarbu, ar kalbėdavo lakūnai, ar paprasti pakeleiviai, pokalbiai nebuvo trumpi, kaip prie puodelio kavos. Kalbėjimo intonacija, veido mimika bei išraiška atsispindėdavo dideliuose veidrodžiuose. Net šių laikų sekimo įrangoje dar nėra tokio magnetofono, kuris atitinkamu laiku užduotų klausimą dominančia tema. Nėra ir mikroschemų, kurios mandagiai ištartų „Užeikite vėliau”, „Prisėskite”, ar kitaip valdytų gyvą eilę tylioje kirpykloje. Kirptis galima užsirašyti ir iš anksto.
Posakis „Tavim domisi, eik į KGB”, sakomas žilam fronto lakūnui, net penkiasdešimtaisiais dvelkė žmogaus teisių pažeidimu. O pasakymas „Eik kirptis” arba „Tuojau pat vesk kirptis išsišokėlį savo antrą pilotą” – dar ir šiandien neskamba kaip šifruotė, kokias gauna iš Centro svarbiausių pasaulio įvykių sūkury besisukantys žvalgai. Tarybiniais metais tualetinis popierius buvo deficitas, žmonės naudojo politinius laikraščius. Tačiau pripiešti Brežnevui ūsai, barzda ar akiniai tos kirpyklos laikraščiuose reiškė visai kitokią visuomenės nuomonės apklausą. Tobuliausio pasaulyje melo detektoriaus išbandymo neatlaikydavo net politiniai darbuotojai, puikiai žinantys, kaip ir ką socialistiniame režime reikia kalbėti. Visas kirpyklos galimybes galima tik įsivaizduoti. Be jokio įtarimo joje galėjo sėdėti ir Novosibirsko mokytojas, ir generolas iš Odesos, nesvarbu – seklys ar sekamasis.
Taigi pasaulis sukosi ritmingai ir humaniškai. Kirpykla tikrai nepriminė net stomatologo kabineto, o ką jau kalbėti apie tardymo kameras su kankinimo įrankiais ir vaistais. Tarybiniai žmonės buvo tylūs gatvėse ir troleibusuose. O atvirauti kirpyklose jiems visai netrukdė prigimtis. Kirpykla – nuostabiai tobulas ir tikslus mechanizmas. Nuoširdus kirpėjo klausimas paprastam „Aerofloto” keleiviui „Ar Jerevane žmonės nekalba …” – buvo efektingesnis, nei visų Vladivostoko informatorių darbas kartu sudėjus.

Pergudravo pačią KGB

Tačiau oro uosto kirpėjas, perkandęs subtiliausius nematomo fronto niuansus visai KGB pamirštoje ar neliečiamoje sferoje, susiveikė išvykimo dokumentus į Izraelį. Ir vieną rytą, vietoj svarbios „žvalgybos” operacijos ramiausiai sau vaikščiojo Tel-Avivo gatvėmis…
  Pirmiausiu „katapultos krėslu”, praradus tokį agentą, tapo Lietuvos „Aerofloto” padalinio KGB linijos vado postas. Lėkė „caras ir dievas” iš pareigų su visomis tolimesnėmis pasekmėmis. TSRS prarado informaciją, sistemą, konspiraciją ir pranašumą prieš nieko neįtariančią visuomenę. Netrukus dideli kadrų pokyčiai prasidėjo ir Lietuvos centriniuose KGB rūmuose. Kabinetai ir tardymo izoliatoriai buvo šluojami tiesiogine ir perkeltine prasme. Susidrumstė vanduo „Akvariume” (taip vadintas TSRS karinės žvalgybos tinklas). Pokyčiai šnipų pasaulyje buvo tokie dideli, kad paprastos kalbos prieš tarybų valdžią jau nieko nebedomino. Net politiniai disidentai buvo priversti ieškotis modernesnės ir reikšmingesnės antitarybinės veikos. Tylios bombos „aidas” nuskambo labai toli. Sunku patikėti, kad tai padarė paprastas oro uosto kirpėjas. Nematomo fronto kariai turi tik vieną pėdsaką – savo šešėlį. Šešėlių pėdsakus sunaikinti yra labai sunku. Netrukus nugriaudėjo „šešiadienis” Izraelio–Egipto karas ir Tarybų sąjunga prarado 20 net nepakilusių iš Egipto bombonešių Tu-16, branduolinio ginklo eksporto pradininkų. Pasaulis pasisuko netikėta kryptimi. Kažkas, aišku, „Akvariume” buvo kaltas ir galbūt pyktį norėjo išlieti ant paprasto oro uosto kirpėjo šešėlio, kaip visų nesėkmių kaltininko. Atvirai rėkti apie Vilniaus oro uosto kirpyklos „pravalą” šnipai neturėjo jokios teisės, taigi, nesusipratimai sekė vienas po kito ir vystėsi geometrinės progresijos seka. Sampratos „Plaukai” įtartinumas ir pavojingumas tarybinei santvarkai augo kaip ant mielių.
 
„Plaukai” Tarybų sąjungoje ir Amerikoje

Po R. Kalantos susideginimo Kaune, sąvoka „Plaukai” tapo pagrindiniu nematomo fronto karių priešu. Gaudomi demonstracijose ilgaplaukiai su kariuomenės pagalba buvo varomi į kiemus ir kerpami kaip raupsuotieji. Plaukų ilgis tapo ypač „svarbiu” antitarybinės veiklos išmatavimu. Mokyklos, technikumai ir institutai suskubo svarstyti moksleivių ir studentų plaukų ilgio normų. Žinoma, tos normos jokios įtakos istorijai neturėjo. Tuo metu „Akvariumas” turėjo skubiai keisti realią ateinančių į ginkluotę viršgarsinių lėktuvų taktiką, todėl tolimesnės karinės įtampos artimuosiuose rytuose metu kursą ir taktiką keitė ne vienas JAV lėktuvnešis. Bet tikrai ne dėl to, kad Vilnių vieną rytą paliko paprastas oro uosto kirpėjas.
Beje, jeigu jūs tada girdėjote, bet nepatikėjote, kad garsi rok-opera „Plaukai” vakaruose buvo paskutinis akordas, nutraukęs karą Vietname, tikrai apsirikote. Pacifistinė rok-opera skambėjo kaip tų laikų Amerikos jaunuolių istorija. Tų, kurie negrįžo iš Vietnamo. Grubus kirpimas rekrutuojant į karą buvo tarsi vienintelė likusi teisinė gija jų bendraamžiams Amerikoje garsiai reikalauti išmokėti pinigines pašalpas jų tėvams, nes pagal konstitucijas karuose piliečiai turi žūti nemokamai. Gyvi grįžusieji jau buvo žili ir praplikę. Garsioji opera pasaulio teatruose skambėjo labai ilgai. Vilniuje ji negalėjo skambėti tokiu pačiu akordu, nes čia dominavo visai kitokia „Plaukų” samprata. KGB buvo ilgam krūptelėjusi po to, kai nuo jų pabėgo oro uosto kirpėjas.
Jeigu jums bent kiek sentimentalūs tie retro ar pop ir hipių laikai, parskridę į Vilnių pakelkite akis į viršų prieš išeidami pro duris į jus sutinkančiųjų salę. Aukštai ant lubų išvysite šešiolikos lempučių modernų šviestuvą. Toje vietoje, kur turėtų būti antro aukšto lubos ir buvo ledainė–kavinė. Dešiniau – bufetas, prekiavęs tarybinių laikų kava, limonadu, „sasiskomis” ir šokoladu. Kairiau buvo garsioji oro uosto kirpykla. Nusišypsokite, jei šviestuvo lemputės nešvies ir jums pasirodys, kad jus seka. Tai tikrai istorinė vieta. Ne kalėjimas ar tardymo kabinetas. Tik paprasta kirpykla, kurioje labai skrupulingai buvo sekamas žmonių požiūris į šį pasaulį. Gal jūs prisiminsite dangų skrodžiančius Mig’us ar napalmą beriančius Fantom’us. Taip, tai susiję su šia vieta. Ypač  tuo, kad kirpyklą  kažkada paliko paprastas oro uosto kirpėjas.
2005-03-22 15:21
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 11 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2005-03-24 00:55
Rudalevičius Vitoldas Ričardo
beveik nepriekaištinga memuaristika. vietomis kaip jau būdinga Jokūboniui šokiruojančiai sprangus stilius. matyt "toks stilius". '] hehe...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-03-23 19:24
ir kiti
tarsi dokumentinė retrospektyva. meno neįžvelgiu.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-03-22 19:26
Legusyte
Autoriaus vietoj nedėčiau tų "potemių" ar kaip jas pavadint. Nelabai reikalingos. Skaitydama praleidau, nes gadino vaizdą. O ir kirpėjo ryšys su Egipto-Izraelio karu bei roko opera atrodo daugiau iš fantastikos sferos. Bet šiaip man patiko, gera pati idėja.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-03-24 00:55
Rudalevičius Vitoldas Ričardo
beveik nepriekaištinga memuaristika. vietomis kaip jau būdinga Jokūboniui šokiruojančiai sprangus stilius. matyt "toks stilius". '] hehe...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-03-23 19:24
ir kiti
tarsi dokumentinė retrospektyva. meno neįžvelgiu.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-03-22 19:26
Legusyte
Autoriaus vietoj nedėčiau tų "potemių" ar kaip jas pavadint. Nelabai reikalingos. Skaitydama praleidau, nes gadino vaizdą. O ir kirpėjo ryšys su Egipto-Izraelio karu bei roko opera atrodo daugiau iš fantastikos sferos. Bet šiaip man patiko, gera pati idėja.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą