Obuolių pyragas

Būna dienų lyg tyčia. Pabudus, dar nė neprasimerkus jauti, kad už lango lyja. Vasaros ašarom. Greit ruduo. Na, o tik išsirąžius ir pramerkus akis pajunti, jog visas tavo kambarys skendi saulės spinduliuose. Keista. O viduje vis tiek lyja.
Niekada nemėgai tokių dienų, kai pojūčiai apgauna. Tai pranašaudavo keistus nutikimus. Blogus, keistus, retai džiuginančius ir malonius.
Tą rytą nevalgei. Netgi nenuplėšei kalendoriaus lapelio. Taip ir liko kabėti seniai prarasta birželio 10 diena. O ši diena, nors ir prasidėjo sulig tavo katinišku pabudimu, vis tiek nenorėjai jos įsileisti. Jos neturi būti. Niekur neisi, niekam neskambinsi, net pro langą nežiūrėsi, kad neduokdie, kas nepamatytų tavo išblyškusio veido ir siaubo kupinų akių.
Padovanosi šią dieną sau. Ne gimimo dienos proga. Rodos, tik Kliunkis Pliumpis tokias dovanas gaudavo. Dabar tokią dovaną gausi ir tu. Prarastąją birželio 10 dieną. Ne gimimo dienos proga išsikepsi pyragą. Ir vėliau, vakare, viena jį suvalgysi. Kaip koks Skryblius sėdėsi prie stalo, laikrodis muš šeštą valandą, o tu gersi arbatą su citrina ir valgysi obuolių pyragą. Juk niekada to dar nedarei.
Nuo ko pradėti? Pasimetei. Puikiai žinojai nuo ko pradėti kepti pyragą kitiems. O sau? Ar yra kas parašęs receptą kaip kepti pyragą sau?
Pradžioje reikia susikaupti ir nusiraminti. Rasti muzikos, kuri kvepėtų obuoliais...
Praverti visus buto langus, kad įlėkęs Skersvėjis ištaršytų susivėlusius katiniškus tavo karčius.
Sujauktų nuotaiką. Įpūstų Bardaką. Tryse bus linksmiau.
Tačiau svarbiausia tau dabar buvo nepamiršti, kad bet koks maisto gaminimas – tai mažulytis ritualas, kupinas švelnios magijos - tavo rankutėm sumaišyta tešla, mažyčiais pirštukais įbertas cukrus, cinamonas, tyli šypsena, geros mintys, it voratinkliai susimaišę su tešla, turėjo pyragui pakvipti vasara.
Obuoliai. Svarbiausia juos kruopščiai nuplauti, nusišypsoti įraudusiems  žandukams.
Šį vakarą jiems garbė bus atsidurti kepamam obuolių pyrage.
Visa tai paprasta bus atlikti, bet juk tu seniai žinojai, kad tavo kieme obuoliai seniai nebeauga. Ir vakar girdėjai, kad kaimynė visus pardavė. Kur tik beeitum, nerastum nei vieno norimo raudonskruosčio obuoliuko.

Girdėjai kaip geltonam stikliniam inde juokėsi džiovinti čiobreliai. Juokėsi iš tavęs.

Na ir puiku. Obuolių pyragas be obuolių šįvakar vis tiek bus puikus, nes skirtas tau.