Apsišvietęs

Buvau apsišvietęs žmogus.
Su pusdalyviais dalyvavau likviduojant
Černobylio avarijos pasekmes.
Kartu su Basanavičium
išradau žibalinę lempą.
Aš daug skaičiau, skaičiau
ir šviesą gaminau.
Įkroviau akumuliatorių ir malkų.
Pažinojau Prometėją,
jo ugnį, jo žmoną.
Gavau nuo jo į akį
ir taip tapau žaibo išradėju.
Padėjau Niutonui neatrasti
ketvirtojo dėsnio –
išmečiau iš obels.
Obelį sudeginau.
Dėl šviesos.
Nuspalvinau savo šešėlį.
Kai kontrolierius išvydo mane troleibuse,
gavo saulės smūgį.
Pirmadienio energetinės krizės metu
dirbau šviesoforu.
Antradienį išėjau iš darbo.
Kad neišeičiau į šviesų rytojų.
Susijungiau su dangum -
rišau vaivorykščių šluotas.
Užsitrumpinau.
Ir kuo tik nebuvau?
Ir Aladino žibintu nebuvau.
Ir olimpinės ugnies nenešiau.
Ir šaltosios ugnelės nesušildžiau.
Ir Iljičiaus lempute nebuvau.
Kol nusitaikiau žiogui į akį,
vasara baigėsi.
Vakar mačiau save veidrodyje.
Negalvojau, kad ir veidrodžiai
per šviesmetį pasensta.
Gerai aš gyvenau,
bet pasaką išjungė.

***

Visi jau susirinko į laidotuves.
Vėlavo tik šviesa.
Užgesimo priežastimi
galėjo būti
pats gyvenimas.
Uždarykit langus.
Priėmimo valandos baigėsi.