Lunatikės dienotvarkė

Vidurnakčiais, kai laikas tampa lygus nuliui – nuliui,
Ji ardo laikrodžius, išlaužia rodykles.

Palėpėj užrakintas sapnų sargas.
Kasnakt jis sutrupa,
Kažkur pametęs skrybėlę ir lazdą,
Rytais FM‘o bangom ūkauja.

Kryžiai delnuose per daug kreivi,
Savižudybė tapus pusryčiais,
Malda nepadeda.

Ji pro duris išpuola lygiai trečią.
Ir smėlio dėžės primena kapus.
Ji klūpi, drasko žemę,
Viską, ką senoliai ten paliko, geria
Per panages į širdį ir į smegenis.

Pažadinti pastogėje suplazda balandžiai.
Ji grįžta į virtuvę.
Verda kavą.