Prie išdžiūvusio šulinio -
Prie krašto akmenim nukloto,
Rymau - skaičiuoju bangas.
Delnuose prispaudžiu,
Siurbčioju po vieną,
Stebiu savo atspindį,
Klausiu jo: “už ką? ”
Išdžiūvęs šulinys toliau banguoja,
Neištaria nė žodžio,
Po akimirkos suūžia:
“atsakyk, prašau, ne klausimu”
wel su sawo paradoksais "Išdžiūvęs šulinys toliau banguoja". Cia lyrinis subjektas wandeni paskutini isseme delnais? na, nesu as gi labai supratinga...
wisai neblogai, bet man cia greiciau i proza uznese. xz nei novele, nei eilius, nei nzn kas;)
na, jei šulinys miražas, tai gal ir banguoja..dykuma banguoja dar..GAL.o gal grublėti akmenys vandeniu nulaistyti, tai ir atspindys, ir dar banguoja?:).
patiko spėlioti..
ir paskutinė eilutė tiesiog pavydėtinai pavydėtina.
wel su sawo paradoksais "Išdžiūvęs šulinys toliau banguoja". Cia lyrinis subjektas wandeni paskutini isseme delnais? na, nesu as gi labai supratinga...
wisai neblogai, bet man cia greiciau i proza uznese. xz nei novele, nei eilius, nei nzn kas;)