Pravirksta pabudęs eilėraštis naktį.
Keliuosi. Jam uždegu šviesą. Visaip raminu.
Paglostau apglėbusi, ašaras šluostau...
Bandau nuraminti sparnuotu žodžiu.
Bet žodžiai netinka... Jam vienas per lėkštas...
Ir kito nenori - per daug banalu...
Parodau jam žemę, ir jūrą, ir žvaigždę...
Jis įspūdžių prašo kitokių- naujų...
Aš širdį bandau jam atverti-jis šaipos
Iš džiaugsmo ir skausmo, iš to, ką jaučiu...
Įpykus užmuščiau jį kartą-ir baigta...
Bet... myliu jį, myliu... Todėl negaliu