dabar puikiausias laikas neatsisveikinti,
bet nebedrįsk daugiau nulaužyti šakų
prikalsiu akimis, aš, tavo veidą varpinėj
varveklių varpinėj - sudūžtančius varpus
menulį baltą tarp šakų supinsiu
tas susidraskęs baisiai inkš
kai skambantys balsai kalvas užpildys
akim sužibusiom atsliūkins ir naktis
puikiausias laikas, dabar, atsisveikinti
ir jei sugrįžai – tau lengva mirtis
vilkai po slėnį nusileidę braido,
o aš išalkusi žvėries širdis
Chaimas dėl rimo teisus - jo, tikrai - mesk tuos pritempimus prie rimo. Rimas vis tiek neišlaikomas vienodas visuose stulpeliuose, dėl ko visi ir kabinėjasi. Gal atsisakyk ketureilio formos čia arba... padaryk tobulą rimą.
Kablelius dedi, o taškų ne? Arba dėk, arba ne.
Geras eilėraštis, padirbėk prie jo po savaitės.
Nu forma tai siaubingai netobula. Siaubingai. Be jokių apmąstymų kalčiau kuolą ir neliktų šito gabalo čia nė padujų, bet kad - įvaizdžių tai neblogų yra. "Prikalsiu akimis"; dar tas mėnulis, kuris įsipainioja šakose ir inkščia. Dužlūs varpai varveklių varpinėj. Pasitenkinsiu dvejetu, nes - nu baisiai, baisiai tu tą savo eilių pagadinai. Neistikiu, kad imsi ir pradėsi dėl mano šūkavimų atsakingiau žiūrėt, bet - kaip gerai būtų:D Beje, rekomenduoju atsisakyt eiliavimo (visų kritikų patarimas visiems pradedantiems poeams, pats tokį girdėjau). Ačiū už dėmesį, prie mikrofono Chaimas.
pirmo posmo antra pusė labai įspūdinga. antrasis ir dalis trečiojo pasirodė nemotyvuoti, trūksta pagrindimo. graži paskutinė eilutė. nagi, dar kartą pasikartosiu, pirmas posmas tikrai nuostabus.
Chaimas dėl rimo teisus - jo, tikrai - mesk tuos pritempimus prie rimo. Rimas vis tiek neišlaikomas vienodas visuose stulpeliuose, dėl ko visi ir kabinėjasi. Gal atsisakyk ketureilio formos čia arba... padaryk tobulą rimą.
Kablelius dedi, o taškų ne? Arba dėk, arba ne.
Geras eilėraštis, padirbėk prie jo po savaitės.