Viršūnėje

Sukibę už rankų sukasi horizonte paklydę vaikai,
Žvelgiu į juos ir užuodžiu plytomis grįstą kelią.
Ir sutinusios nuo vapsvos įkandžio mūrinės sienos
Kiekvieną dalelytę apverčia iš apačios į viršų.

Aš jau viršūnėje – iš aukšto dirsteliu į plaukiančius paukščius,
Vangiai ir abejingai besislepiančius kaštonų lapuose.
Aš juos matau – jie nesivargina pažvelgti į viršų,
Aš jų geidžiu.

Aš vis dar viršūnėje – bandau pasiekti kas žemiau manęs,
Prikritęs prie bedugnės krašto klausau klyksmo,
Klausau kiekvieno blyksnio ir aimanos.
Aš jų trokštu.

Aš viršūnėje. Aš aukščiau. Aš geidžiu. Aš trokštu. Aš.