Naktinėjau

Naktinėjau
po debesų šalis.

Žvaigždžių balsai
lydėjo šias mintis
po debesų valdas,
žvaigždžių sales,
mėnulio aklinas gatves.

Pačiupęs ilgą lazdą,
galu baksnojau
debesims rankas.
O jie kikeno,
sakė, kad kutena.

Pagriebęs kamuolį,
žaidžiau kriketą.
Dangus nustatė
taisykles –
žaisti
tik nakčia.

Sklendžiau pakrante
ugninės upės.
Kaitri ugnis
išdegino
visas
naštas.

Ugnies vandeniai
rideno akmenis
griaustinio pamatams.
Ir gyrės man –
“mes nepaklūstam kvailiui tam”.

Kuris dievu yra
kažkam.

Keisti vandeniai
kažko norėjo,
bet aš juokiaus –
man nerūpėjo.

Nes aš tik
naktinėjau.



~4h nakties. greit švis. vėl žvelgiant į antakalnio dangų ir miškus.