Nukrito lapas ant auksinio stogo,
Nebyliai, iš po lėto, taip lengvai.
Nukrito lašas ir rasa pavirto,
Plazdenančiais vidurnakčio sparnais.
Už lango miegantis jazminas
Per sapną sudejavo,
O vėjas pūtė iš tamsos
Ir vedė giesmę savo.
Pralėkęs margas paukštis
Sustojo pailsėt trumpam,
Atsigręžė į langą baltą, kad suprasčiau -
Nelemta būti man laisvam...