krenta

Saulės zuiki, numiręs ant asfalto
  Kam reikėjo, kam gi to reikėjo?

Pavasaris, lyg vitražų madona
Be sielų – suskilo, sulietuvėjo
Vakar plaukus, šiandien – lange skylę
Vėjas pavertė į savo lizdą

  Kam dar vieną širdį man sudeginai,
  Kai Lietuva be tavo oro dūsta?

Krenta, suskyla pėdsakai į lietų -
Rudens šaligatvį bejausmį…
  Du langai, lyg tyčia susiglaudę,
  Ugnimi per visą naktį prausiasi…