Kai mintys sukas tarp
Mirties ir gyvasties plotmių,
Pasauly jau nieko namatai
Tik tą blogį tūnantį aplink...
Kai mintys liūdnos sukas
Sunkioj tavo galvoj,
Blaškais kaip zombis,
Nerandantis sau ramybės,
Tarp filosofinių klausimų...
Kai gyvent, atrodo, nėr prasmės,
Kai, regis, mirtis viena išeitis...
Apima nesuvokiama baimė -
Įskaudint tuos, kurie vis dėl to tave myli...
Kai kalbi iš visos širdies
Ir tavo žodžių nesupranta,
Dar arčiau pastumėja tos minties,
Kad verčiau pasitraukt
Ir neskaudint širdies...