Klevo žinojimas

Klevo žinojimas – šuliniu aklas –               
svirtimis girgžda gervių dejonę                 
į neišsemtą virpėjimo taktą.
Naktys rugpjūčio, ramios, malonios

kapsto kanopomis žirgo žvengimą,
kamanas sega klėty žvaigždėtoj,
iškasa debesis, pasagas ima,
laimę po šukę žemėn išmėto:

vėl pasisverti padangės vėluoja.
Lipa sidabras deginti svirtį.
Nardo virš šulinio lunatikės kuojos –
šiąnakt kometos žada išmirti,

žadą atimti, įdėti į voką
ir užklijuoti vėjo žodyną.
Klevas vienuolis striptizą dar šoka,
šulinio celę lapais rakina,

gėdą ištirpdo nakties kataraktoj.
Svirtys neramios. Naktys malonios.
Klevo žinojimas – girgždesiu aklas,
kurčias, be žado – svyrantys žmonės.