Stengiausi...

Nuodingas grybas irgi puošnus,
tačiau ne dosnus,
dalindamas save kitiems.
Gal jis
teisus?

Eisiu paklausiu vasarvidžio naktį,
nakties sonatą grojant mėnesienai,
kam muzika jos skirta.
-Užmerk, vaikelį, akis,
sulauk lygiai dvylikos,
pamatysi pražystant žiedą-
tavo sėkmė ateis
tavęs pasitik.
Tad ėjau prie medžio kiekvieno,
prie žolės lenkiausi,
gėlių jūroje braidžiau-
ieškojau.
Keistą sėklą radau,
rankomis šildžiau,
gyvybę pūčiau,
auginau daigą
nežinomą-
gal atgimsiu jame,
svarsčiau-
kito išmatavimo erdvėje,
prarasto
laiko
pavėsyje.

Atžalose  buvusiųjų akimirkų,
užfiksuotų negatyvo juostoje,
skleidėsi žiedas...

O užaugo
grybas
nuodingas…