surūdijusios troleibuso
durys užsidarynėdamos
daužo per smegenis
senų bobučių
numindžiukuotas linoleumas
bekaulijant vietos
veda iš proto
nutukę ir savo
lašinius suklostę
stulpai
stingdo
sielos rankas
bet ne bomžų
kvapas
baisiausia
siaubinga
kad visa tai
patiri vienas
---
kranai sutraukę
debesis
titaniškai stypso
iškištų nors
liežuvį
ar plytą numestų
nes regis
viskas nyksta


masaraksh





