Apie mano brolį.

Mano brolis-vanduo,
trečios eilės, ketvirto periodo
sniegas...

Išbalęs, amžinas ligonis-
idiotas--,
piktų veidų nematęs,
keiksmus talpinantis
ir kartais--
ramus it ledas.

Mano brolis--
susigeria į dūšią,
išgrauždamas gelmes
rašyt nemokančiu poetų.

Mano gentainis
matė Homerą,
o šis--
tarytum veidrody
savęs ieškojo, -
per Odisėją.

Ne mano motinos,
bet mano brolis
tuščiais pavidalais
balose murkdos,
į tarą dūšią sutalpinęs
slepias, --
pelėsiais lenda.

Mano brolio nekenčia,
jaučia aistrą
ir be jo negali,
o jis apglėbia, -
nutildo--
ir krauju ištrykšta.


Ne mano,
bet kartais brolis.