Užkeikimas pavasariui prišaukti

negimusių lapų kvėpavimas
ir nepasklidęs kvapas medaus
girdisi bičių atodūsy,
nepabudusiam iš miego saldaus

ant Vėjo blakstienų užmerktų
virpa snaigė, lyg šypsena.
Išgirsk jos šauksmą pavasariui, iš lūpų sučiauptų,
kad Žemė sutirptų, saulės pirštų sušildyta

iš Dangaus mėlynumo saldaus
jauna Upė piešia sau veidą.
purslais siekia aukštumo svaigaus,
džiaugsmingai sugriebs Debesies šiltą delną

dar negimusių lapų kvėpavimas,
dar nepasklidęs kvapas medaus
jau girdisi bičių atodūsy,
pabusiančiam iš sapno saldaus