Ryškiai geltona

Sėdi korėjietis interneto kavinėj ir žaidžia “Starcraft”. Sėdi, žaidžia. Jau trys valandos dienos, į pamokas nenuėjo. Žaidė visą laiką. Aplinkui sėdi dar keli korėjiečiai, ir merginos – irgi korėjietės. Visi žaidžia “Starcraft”. Kavinėje už stiklo sėdi pagyvenęs korėjietis, jam priklauso ši skylė. Prieš porą metų įsigijo patalpą pirmame aukšte, Si-Muo gatvėje, kur namai tik vienoje gatvės pusėje, o kitoje, už neskanių ryžių su žuvimi kiosko, tyvuliuoja okeanas.
Korėjiečiai sėdi, žaidžia, jų veidus skalauja žydra monitorių radiacija. Ateiviai žaidime žudo vieni kitus, o korėjiečiai visą laiką laimi arba pralaimi.
Kioskininkas kartais parduoda korėjiečiams tų ryžių. Kioskininko žmona verda juos kasdien po kelis kartus, nors niekada nemėgo gaminti. Verda, bet gaunasi ne itin skanūs ryžiai. Kasdien deda į juos žuvį, bet jei būna ūpo, vietoj žuvies deda krevetes, arba moliuskus, arba aštuonkojus, arba viską kartu. Dažniausiai tai nutinka ketvirtadienį, nors nei ji, nei jos vyras nieko nėra girdėję apie žuvies dieną.
Ryžiai katile garuoja, kioskininkas laukia korėjiečių iš interneto kavinės – gal išlįs kuris, nusipirks porciją, ir paskubom rydamas ryžius įsmuks atgal į prieblandą. Apie septintą, kai visi ryžiai bus išvirti, nupirkti ir suryti, kioskininkas neskubėdamas nuveš savo kioską namo, paliks šalia šiukšlių konteinerio prie durų, ir eis vidun, kur gaus kiaulienos arba jautienos su svogūnais. Jo žmonai puikiai gaunasi tik šitas patiekalas. Ir dar kartais sriuba su ryžių makaronais.
Korėjiečiai bežaisdami praalksta, bet nedažnai prisimena apie tai. Nori kažko užkrimsti, bet negali atsitraukti, negali paleisti pergalės. Kuo daugiau pralaimi, tuo labiau nori valgyti. Jei laimi – žaidžia ir žaidžia, alkis nesvarbu.
Lauke saulė kaitina dulkes, Si-Muo gatvė toli nuo centro, nėra judėjimo, vos keli namai. Ir katė, kuri niekada nematė miesto, kuriame gyvena, nes tingi keliauti toliau, nei neprižiūrimas krūmynas gatvės gale. Čia labai karšta, bet vešlūs krūmai sudaro puikų pavėsį. Beje, kioskininkas čia kasdien meta žuvų uodegas, dėl jų išsivysčiusi savotiška kioskininko ir katės draugystė. Galėtu mesti uodegas prie namų į konteinerį.
Prie krūmyno stovi suolas. Korėjiečiai laukia savo draugų, grįžtančių iš pamokų, ir slapčia rūko cigaretę. Vienas korėjietis visada atneša iš tėvo vogtą cigaretę, ir jie rūko. O paskui eina žaisti “Starcraft”. Prieš tai glosto katę, minkštas rusvas kailis jaukus, katė tam neprieštarauja. Si-Muo gatvėje jai taip gera.
Jeigu nežaidžia, korėjiečiai bendrauja su kitais korėjiečiais, o kartais ir su kitais pasaulio gyventojais. Bendrauja internetu. Jie gali atsigerti šaltų saldintų limonadų, kavinėje pernai pastatė šaldytuvą-automatą. Kioskininko ryžiai su žuvimi visiem jau siaubingai atsibodę. Rudenį jis atveždavo ryžių su morkomis, ir ryžių su aviena. Dabar tik žuvis. Matyt taip pigiau. Gal reikės eiti į “Raudonosios gyvatės” kavinę paralelinėje gatvėje. Ten geras meniu, tik maža vietos.