nieko nuostabaus kad kojos linksta
ant devinto kortų namelio aukšto
struktūrinė krizė ir vaizdas nekoks
miesto per žoles nesimato,
namai namučiai kad ir po smilga
smėlio tankais toli nevažiuosi brangute
net jei drėgni net jei dar nenuplovė
ar neįlipo koja koks vaikas
arba šuva
aš nenoriu į karą
kalnuose žvaigždės nė kiek ne arčiau, tik
oras retesnis todėl
greičiau sukas
galva
širdis
būkim čia -
tu moteris
aš mašina
ne


Laskovyje migy






