„Gyvenimo prasmė ir yra tos prasmės ieškojimas“

„Gyvenimo prasmė ir yra tos prasmės ieškojimas“
E.M.Remarkas

Atsibusti ryte ir žinoti, kad atėjo diena, kurios laukei, kuri tau kažką žada. Apsirengti, valgyti, eiti... Nuėjus kažką rasti, nusišypsoti ir būti laimingam... Ar ne to tu nori? Iš kur aš žinau? Nežinau. Tik žinau, kad nori turėti tikslą. Tikslą gyventi. Tikslą atsibusti, apsirengti, valgyti, eiti... Šypsotis.
Dėl ko tu gyveni? Kokia viso to prasmė? Kam stengiesi?
Tikslas... Koks tikslas?
Tu gyveni lėtai ir nuobodžiai (bent tau taip atrodo), viskas pilka, monotoniška. Tave gyvenimas žudo. Nebenori gyventi? Eik ir pasikark! Šaka, virvė, taburetė... Op... Ramu,tamsu, gražu... Tu išnyksti, visus pamiršti. Tave irgi pamiršta... Bet ne, tu to nedarai, nors jau 69 kartus apie tai galvojai. Tu kažkodėl vis dar šliauži gyvenimu kaip glitus mėsingas kirminas, ropoji per savo pilką pasaulėlį. Kodėl? Ar verta?
Po ilgų ir kankinančių svarstymų tu pagaliau išspaudi skurdų atsakymą: „taip...“
Kokio velnio? Esu per daug bukas, kad suprasčiau, paaiškink!..
Deja, tu paaiškinti negali. Negaliu nei aš, nei jis, nei ji... Ir vis dėlto gyvenam. Apgaudami save guodžiam merginą, pasiryžusią šokti nuo tilto, įtikinėjam, kad pasaulis nerealiai gražus, puikus, nuostabus ir nevalia jo apleisti. Kasdien ieškom vis naujų, bent mažų trumpalaikių tikslų gyventi... Randam... Gyventi dėl merginos, dėl skambios frazės, dėl dantų šepetuko, dėl marinuotų agurkų stiklainio, etc...
Vis dėlto gyvenam tik vieną kartelį, gal iš tikrųjų verta?..
2002 10 28