Likimo kalinys

Likimo kalinys

Tu nutrenkei mane i savo rankom pinta skruzdelyna,
Ir visa laika pjaustei likimu...
Manes senai jau nebera - cia mano kaulai zodziais byra,
Kiauru akiu atmerkt jau negaliu...

Ar pameni, sumindyto likimo vejau,
Kai man piesei placius gyvenimo sparnus?
Ir prikalei prie zemes juos, kai negirdejau,
Dar paputei silpnai kelis kartus...

Girdziu, kaip tavo rojaus veles dantimis galanda
Dar vienus ruosiasi atkelt likimo kraujo persunktus vartus.
Tu vis stumi link ju, o jos man tiesia ranka
Ir as sliauziu giliu, senai likimo broliu pramintu taku...

Pabusciau is graziausio sapno...
Numirciau, kai pavasaris atgims...
Likime buk prakeiktas!
As padaryciau viska, kad tik nebuciau tavo kalinys...

    Word warrior
L