Ramiais vakarais

Tamsiais vakarais
namuose už skaidrių langų,
neužtiestų sunkiom užuolaidom,
normalūs žmonės daro keistenybes.
Viršum stogų ir kaminų,
žėri pašvaistės tykios begalybės.

O aš laukuose
pasilypėjęs ant lieptelio,
paguldęs kūną ant lentų,
parėmęs sunkią galvą alkūne,
dangaus rykštelėmis
žvejoju
mažas žvaigždes.

Mažutės dievo karvytės
tyliai miega.
O po sparnu paslėpti
krepšeliai grožio ir ramybės.

Ryte pabus,
ir išbarstys,
ką saugojo per visą naktį,
po laukus.

Kur aš žvejojau.



~3h nakties žvelgiant į antakalnio tylius miškus.
drįstu dedikuoti Panytėlei.