sekmadienis-karštas šokoladas...

Mane pažadina tyla. Ramybės nuojauta pakutena blakstienas, pasislepia po lova, šaltais pirštukais perbėga kojų padais ir dingsta lango rėmo plyšyje... Langas šiandien vėl transliuoja tą pačią programą, tik statistų trūksta. Gal, kad rytas toks. Ramus...
Dangus atskiestas pienu...

  (aukščiausia ministerija turbūt nemėgsta espreso)


Žodžiai, suvynioti į vatą, saugiai guli mano lentynose...

    (skirtingi dangui, skirtingi sienoms, atskiri tau...)

visur etiketės. "Meilė", "abejingumas", "iniciatyva"... Jausmų

abstinencija. Inventorizaciją baigiau.
Sulankstau ramybę (lyg origami) ir pasidedu ant palangės.

    (langus uždariau, kad neišlėktų. Origami. Popieriniais sparnais...)


Kava degina lūpas.

  (Nuojauta-sielą.)

Štilis. Arbatinuke. Sekmadienio kava, kai rytas toks nuolankus atrodo..
kai balandziai

    (o paloma, paloma...)


atkrypuoja pasisveikinti
(šiandien negersiu espreso-noriu nulaižyti pieno putą nuo tavo lūpos)
vėjas įsisuka į puodelį tik tam, kad nenusidegintum lūpų...

    (tavo lūpos sutvertos bučiniui)


Nuryju žinojimą dideliais gurkšniais. Kad neišdeginčiau vidaus. Ima boluoti puodelio dugnas. Šokolado nerasta...