kam ta kančia, jei virsta banalybe?
nereikia man ovacijų, nereikia nieko,
palikite ramybėje, sapne,
lediniam guolyje ant karšto sniego.
užsidarysiu langus į akis,
švininis žvilgsnis
tavo drebulys
kur dingo mūza viduje,
gal iškeliavo Rubikono link?
perženk mane, tris kartus peržegnok,
nuo paprastumo, banalybės ir klaidų,
neskelbk dar nuosprendžio kol temsta,
paskelbk tada, kai bus šviesu.
Šekspyriška jėga. Paradoksai kaip čia buvę. (tatai sakydamas minty turiu ledo guolį karštame sniege). Rubikono įvaizdis rodo lyrinį subjektą sustojus ties bifurkaciniu tašku.
O štai tos nuorodos, kaip skaityti eilėraštį...(na, kad ir pavadinimas) Jos gi implikuoja didų subjektyvumą. Negerai. Jau sakiau, kad to reikėtų vengti. Ir savo jausmą geriau maskuot. Iš tiesų būtų liūdna, jei šis eilėraštis būtų paskutinis. Grįžtant prie Rubikono ir susiejant jį su subjektyvumu- rodos, alternatyvaus pasirinkimo pozicijoje sustingo ir kūrėja... Mesk burtą, mieloji autore. Ir ženk drąsiai.
juokingai skamba - 'mūza viduje', kuri 'iškeliavo rubikono link'. tai arba rubikonas viduj, arba siela ne joje:)
o šiaip tai ne apie nieką, o apie meną. tai dar nereiškia, kad gerai:)) ir kam reik žegnotis dėl paprastumo?..
Šekspyriška jėga. Paradoksai kaip čia buvę. (tatai sakydamas minty turiu ledo guolį karštame sniege). Rubikono įvaizdis rodo lyrinį subjektą sustojus ties bifurkaciniu tašku.
O štai tos nuorodos, kaip skaityti eilėraštį...(na, kad ir pavadinimas) Jos gi implikuoja didų subjektyvumą. Negerai. Jau sakiau, kad to reikėtų vengti. Ir savo jausmą geriau maskuot. Iš tiesų būtų liūdna, jei šis eilėraštis būtų paskutinis. Grįžtant prie Rubikono ir susiejant jį su subjektyvumu- rodos, alternatyvaus pasirinkimo pozicijoje sustingo ir kūrėja... Mesk burtą, mieloji autore. Ir ženk drąsiai.
juokingai skamba - 'mūza viduje', kuri 'iškeliavo rubikono link'. tai arba rubikonas viduj, arba siela ne joje:)
o šiaip tai ne apie nieką, o apie meną. tai dar nereiškia, kad gerai:)) ir kam reik žegnotis dėl paprastumo?..