* * *

Aš žinau, kad jūs skaitot
kaip tik dabar
gaudot pikantiškas smulkmenas
(nepykti už laikraštinę klišę),
Bandot įspėt, kur tarp šitų ženklelių ir kablelių
Kas nusiverkė iki mėlynumo,
Pabandė kokią naujieną lovoj ar kur kitur
Kur kas nusibaigti norėjo,
Kiek čia NORĖČIAU, KAD BŪTŲ,
Kur GERIAU BŪTŲ NEBUVĘ

Ir leiskit aš pasistengsiu, kad įspėti būtų sunkiau,
Kad galėtų džiaugtis rafinuotas, kad jam čia per nuoga,
O lėkštesnis, kad jis rafinuotas

Rapsų aliejus, brangieji, irgi būna
Rafinuotas

Bet jei norit, išspausiu dar kokią metaforą
Kaip lašelį aliejaus,
Garbės žodis, aš taip stengiuosi iš lietuviškų rapsų išspausti
Bent kiek rafinuotesnį eilėraštį, kad
Supylę į elegantišką buteliuką laikytumėt kaip kokį eterinį aliejų
YPATINGOMS progoms

Tik ETERIO eterio trūksta dar jiems
Ir kaip šitą bėdą išspręsti dar nesugalvojau,
Tai teks pasiskaityt apie nuogybes kol kas.