užsupuotas nakties

Pakibęs po dangaus skliautu, nakties vienutėje,
Supies pamėkliškai, girdžiu
kažkur svirplys kvatojas derindamas smuiką,
Naktinis muzikas, žolės šamanas šaukia lietų,
Prašydamas pro šalį plaukiančių plunksninių mantų ašarų.
Sparnais žvaigždes užgožiančios bandos pagalbos.
O tu  supies po ąžuolu flirtuodamas su vėju,
Ir tarsi nieks nemotais, pamatau
kaip dyla mėnuo, šiepiasi ir su žiogais kvatojasi,
Iš tavo pastangų greičiau pasiekti dangų.
Įkišus kaklą į odinio diržo kilpą.
Supies nuo žemės pakylėtas ir ramus.