tiesiog...

Aš pavargau nuo manevravimo
      Tarp mašinų, dviračių ir tarp gyvenimų,
            Niekingai tragiškų.
Bet aš žinau, kad jie fatališki,
        Jau vien dėl to, kad gali
            pramanevruoti pro šiandieną ir rytojų...

Aš pavargau nuo amžino lenkimo,
        Kaip kulkos skrenda pro mane ir tuos, kur žino,
              Kas gali būt po to lenkimo, po pabėgimo, sugrįžimo.
Aš pavargau nuo amžino lenkimo,
        Nuo to beprasmiško apsivėmimo,
              Kai lenkiamas gyvenimas grąžinamas,
        Koks velniškai sunkus tas sustojimas,
              Apsisukimas, sustingimas...

(Ks duota už dyka, niekada nebus tikra...)