Aš vis dar moku verkti

Aš vis dar moku verkti
Kai saulė nudažo dangų raudonai
Ir rytmečio pašvaistė dyla
Aš vis dar moku verkti...
Kai lietūs smarkiai lyja
O ką tik nuprausta pušis
Į dangų pilką stiebias
Aš vis dar moku verkti...
Kiekvienas vakaras, užmerkia dieną
Dar vienas rytas
Uždengia pastelės spalvomis dienos akis
Ir paukščiai vėl džiugiai pragysta
Aš vis dar moku verkti...
Kiekvienas žingsnio aidas
Įkyriai primena, kad aš esu
Kiekvienas širdies tvinksnis –
Kad man dar skauda... dar myliu...
Galbūt dėl to dar moku verkti...
Galbūt dėl to ir gyvenu?..

2001 kovo 7 d.