kai labai labai

atleisk, taip nerangiai pažadinau...
bet taip norėjos
ką gražaus tau pasakyti...
apie...
gyvenimą greičiausiai
papasakot norėjos
kažin ką...
kaip tądien stirna didelėm akim
į mus virpėdama žiūrėjo
ir paskubom atgal į mišką...
o tu nepamatei
bet ne apie tai matyt..
gal vis dar apie sniegą...
kalbėti norisi
kaip vandeniu jis virsta tirpdamas...
kaip nuostabu
nes veidą nusipraust gali
po tos kaitros kuri po visą kūną
ar supranti
ar tu klausais
apie ką dar aš pakalbėti noriu
kai viskas žodžiais išversta jau taip seniai
ar tu klausais manęs
kai tiek žmonių pasaulį iškalba kasdien iš naujo
ar supranti ko norisi
kad tu manęs...
manęs klausytum
šitaip va pažadintas be reikalo...
kai taip norėsiu
ką gražaus tau pasakyt...