Iš Rugilės gyvenimo

Viskas vyksta Psichiatrijos ligoninėj.



Rugilė - rudaplaukė, mėlynakė, į depresiją linkusi mergina (16 metų)

Gabrielė - šviesiaplaukė, rudaakė, apimta melancholijos ir dar kažkokio neaiškaus jausmo, geriausia Rugilės draugė. (15 metų)

Ligoninės seselė - nuolat geriausias drauges tramdanti slaugė.

Nojus - ligoninės "meduolis" (18 metų)






I veiksmas



Rugilė su Gabriele laksto koridoriumi vilkdamos žeme paskui save pagalves. Taip jos kvailiojo ištisas 2 valandas.

Seselė: Rugile, pačios skalbsit savo nuvalkiotas pagalves
Rugilė: Gabriele, pabandom!
Gabrielė: Vis dar nesuprantu...
Rugilė: Einam pagalvių skalbt!
Gabrielė: Tu pusiau kvaila ar tik kvaila?


Rugilė, nelaukdama draugės, nubėgo į vonią, įmetė pagalvę ir išbėgo. Seselė bėgiojo paskui ir tvarkė ligonės padarytą betvarkę. Nusiraminusi Rugilė atsisėdo ant sofos, pasiėmė apverstą knygą ir apsimetė skaitanti. Prieina Nojus


Nojus: Ką darai?
Rugilė: Skaitau.
Nojus: Nors gydaus psichiatrijos ligoninėj, neesu toks durnas, kad galėčiau patikėti.
Rugilėj: Aš labai įdėmiai skaitau.
Nojus: Tu ta, kuri šįryt su pagalvėm lakstė?
Rugilė: Ta pati.
Nojus: Rugilė?
Rugilė: Turbūt Jozefina.
Nojus: Tu graži.
Rugilė (paraudusi): Nežinai, kas šiandien pietums?
Nojus: Viliojančios akys.
Rugilė: Tu neatsakei į mano klausimą!
Nojus: Raudonos lūpos.
Rugilė: Baik!
Nojus: Kodėl nepatinka, kai kalbama apie tave?
Rugilė: Nekenčiu.


Rugilė atsitojusi bando eit, tačiau Nojus ją sulaiko


Nojus: Rytoj mane išleidžia. Mes ką tik susipažinom, o man atrodo, kad tave pažįstu jau visus 18 - ika.
Rugilė: Einu valgyt.
Nojus: Eik.


Valgykla.


Nojus (priėjęs prie Rugilės): Skanaus
Gabrielė: Rugile, negi taip ir sėdėsi užsiraukus?
Nojus: Manau ji nenusiteikus bendrauti.
Gabrielė: Arba maistas neskanus.
Nojus: Arba aš nepatikau.
Rugilė: Arba visa tai ne vietoj ir nelaiku.
Nojus: Galim sukurt ir kitokią vietą.
Rugilė: Abejoju ar gali ką nors geriau pasiūlyt nei baltasis kambarys ar tas ilgas koridorius.
Nojus: Eime laukan.

Lauke


Nojus: Argi negražu?
Rugilė: Pažiūrėk koks dangus!
Nojus: Ir saulė...
Rugilė: Ir va anas margas drugelis.
Nojus: Ir tavo nuostabių akių šviesa.
Rugilė: Nesistebiu, kad tave rytoj išleidžia.
Nojus: O tu kada manai dingt iš čia?
Rugilė: Kada gydytojai nuspręs, kad aš jau nepavojinga visuomenei.
Nojus (juokiasi): Tikrai tokia neatrodai.
Rugilė: Aš čia jau 2 metus gyvenu, ir jiems vis dar neužtenka.. Nori dar... dar ir dar...
Nojus: Tikiu, kad greit ir tu išsinešdinsi iš čia.
Rugilė: Gabrielę už savaitės jau pasiims tėvai...
Nojus: Kada tau bus laikas, tave pasiimsiu aš.
Rugilė (šypsosi): Net ir tokioj niūrioj aplinkoj, galima išgirst švelnius žodžius. Žinau, kad rytoj aš ir Gabrielė tampysim pagalves po koridorių. Vėl eisiu skaityt apverstos knygos. Bet niekas prie manęs nebeprieis, niekas nepasiteiraus, ka darau.
Nojus: Seselės paprašyk.
Rugilė: Niekados.



Rugilė nubėgo taku į ligoninę. Parkritus ant lovos ilgai verkė, negalėdama užgniaužt savo jausmų.

Rytas. Nojus atėjo į Rugilės palatą, priėjo prie jos lovos. Žiūrėjo i tas virpančias, užmerktas akis, be proto ilgas juodas blakstienas. Pasilenkęs prie veido pabučiavo akis, nosį, lūpų kampučius. "Sudie"

Atsikėlus. Rugilė su Gabriele laksto koridoriumi vilkdamos žeme paskui save pagalves. Rugilė neprisimena, kas buvo vakar, neprisimena Nojaus.. Naujas rytas... Nauja pradžia..