Vaikinui su Elvi šukuosena

Nepamiršti, pasigesti
Nuo sunkios nakties žymių
Dideliais juodais akiniais paslėptų akių,
Tavo platėjančių „Levis“ džinsų
Ir taip tau tinkančios Elvi šukuosenos...

Pailgti, nepasiilgti
Kas rytą nešamo, neseniai išrasto,
Saldaus dirbtinio pieno,
Klausytis to, ką kalba apsimiegojęs veidas
Ir kaip ilgų pirštų galiukai vis liečia jį -
Lyg mano norą pajutę...

Neužmerkti, prisitraukti
Tau už nugaros spindinčią mėnulio pilnatį,
Po to romantiškai ant grindinio susėdus,
Prikimšti tavo burną šiandieną saulės primaišytais blynais.

Juk tai ji man išdavė, kad į tavo širdį
Tik per skrandį aš įlipt galiu,
Tik tą parodytą keliuką aš žinau,
Tik tas duris darau, nuo kurių
Rakčiuką po paširdžiu nešioju.

Pasiilgti, nepailgti vargti dėl tavęs...