Aš irgi ne,
tik kartais,
po truputį--
vanduo ir ledas,
veidrodis sudužęs
ir šukės-
atskirai.
Man irgi ne,
jūra iki kaklo
o debesys-
ties pažastim,
bridimai ir briedynai
kvepia smilgom,
kurtizanėm
ir džiūstančiais
tevais.
Aš irgi kartais
klaupiuos--
prieš Judą,
į minią
dūmais plūstu,
senieji mano
peklose
karaliai--
po vieną
ir miniom
pildys šiandieną.
Aš irgi truputį
einu--,
sustoju--,
rymau--
ir tiesiai veidu
į ražieną
ir visdar
aš---
per
šešiasdešimt mylių.