Suveržtas talijos tiesumas

Aksomo skautėje paskęsta pirštų pagalvėlės,
Kasdieniškumo sruoga dengia visko mačiusias akis,
O lūpos šnabžda miesto šurmuliu ir kvepia rožės žiedlapiu rausvu.

Grakštumo jos net širma nedengia,
Balse girdėt užuominos turtingos dvasios,
Tik nežinia kodėl, ji viską neigia ir įsilieja į tą pilką masę...