Kas tada?

Kai nežinia kankins, ir negalės užmigti laikas,
Kai su grandinėm surakins, nepripažins, kad aš dar vaikas.

Kai žmoguje ims viskas keistis, ir dainos kursis patale,
Kai viens po kito žodžiai leisis, o mes kartu su jais kovos lauke.

Kai kils audra dėl lašo kraujo, ir nebijosiu jo išlieti dėl tavęs,
Bet jau nebepamilsi vėl manęs iš naujo, kai liksiu aš viena,
                                                                          o kas tada?