jie palieka mačiusius ateitį. bėgimu nusimesdami pievų delnus.
varnų plunksnų neregintieji
aklumu bundantys
nuogumu bodisi.
jei aš būčiau pilnesnis už rūką,
išrūkytų mane kaminais.
aš atsiduodu šunim.
ir visais neskaitytais žemėlapiais.
neklotom lovom ir tais batais
kur kad tėvas palikdavo nuvalyti
dukroms ir sūnums.
aš atsiduodu ta duona, kur, ar prisimeni?
laukdavom, kol jie, gerdami
ir susikibę už rankų pabaigs.
ir mes žaisdavom grasiais
į kairę į dešinę, ko reikia labiau -
duonos ar pieno?
aš atsiduodu naktim užtapytu dangum.
tose aukštybėse rinkta kava.
kur kad žavus advokatas kas rytą
gurkšnoja ramiai tykumu iškvėpuodamas.
mano akys kaip budelio motinos.
sapnų tyrumu išganytasis aš.
po vandeniu likęs.
upių vardus šnibždu
jiems į ausis. pasibaidę nulekia
lietum vanojami. tvoras laužydami
o aš iš paskos. velkuos.
drugeliais jų plaukuos plasnodamas.
jie palieka mačiusius ateitį.
o jų ten nebuvo.