Vis dar

Norėjau išlįsti kaip kurmis į šviesą
Norėjau surasti bent kokią nors tiesą
Norėjau kvatotis mirčiai į veidą
Norėjau daryti tai, ko neleido

Norėjau paversti moliūgą karieta
Norėjau mylėti savo Džiuljetą
Norėjau išmokti atleisti už skriaudą
Norėjau išplaukti be pakišto šiaudo

Gyvenimas ėjo sklandžiai pro šalį
Pjaunu, ką sėjau - dilgėlės želia:

Kurmis apako šviesą išvydęs
Tiesa tarp trijų pušų pasiklydo
Mirtis tebelaiko gyvenimo raktą
Už laisvės troškimą - guzas į kaktą

Moliūgą suvalgiau... velniop tą karietą...
Kitiems savo meilę dalina Džiuljeta
Vis sunkiau ir sunkiau atleisti už skriaudą
Bet vis dar plaukiu. Ir vis dar - be šiaudo.