Norėjo būti geresni

Pakraupę nuo laimės, persisukę iš baimės
Ryja naivų juoką godžiomis akimis
Dienos mėnulio apšviestą niekina tikėjimą savo

Niekina laimę, niekina baimę
Ryja svetimą liūdesį - kapoja nagais
Saulės naktinės šešėlyje neigia prigimtį savo

Neigia didybę
Tyru žvilgsniu pro savo galybe
Drebančiu
Į dangų pirštu
Pamiršo esant pasauli už savo šventosios esybės ribų