Kvepalai

Atsinešiu aromatui pievų rožinio losjono,
Saują medžių prisiskinsiu ištirpinti į aliejų.
Visą seną garderobą išsivilksiu iš lentynos,
Ir sumaišęs koncentruotai kvepalus pasigaminsiu.

Užauginsiu daug alyvų, išmirkytų saulės vėjy,
Šimto metų miško kerpę sukaposiu ir įdėsiu.
Pasitelksiu net žvaigždyną, šaltą kaip širdis be meilės,
Ir įpūtęs meilės ugnį iškvėpinsiu po pasaulį.

Susirinksiu žmonių auras, tas, kurios yra be švino,
Iš kiekvieno po dalelę atsiskirsiu nepaklausęs.
Net jausmus visus po vieną atskirai išsidėliosiu,
Kad supylęs į puodynę naują kvapą destiliuočiau.

Visą šitą karaliją be atokvėpio maišysiu,
Tartum tikslą galutinį prie kurio ėjau dėl kvapo.
Atsivertęs jį į knygą formulėje užrašysiu,
Kai prireiks, naudosiu visą, kad neliktų čia bekvapių.