Ant (žuvies taip išsvajoto) kranto

Iškreipti, šlamančių upėje,
žuvų veidai –
krinta tiltai ant galvų,
nuo medžių krinta lapų kruopos,
ir lietūs (krinta),
kol švilpauja klampus vanduo --

Nejučia susirietęs, išpurentas
žmogus
ant žuvies taip išsvajoto kranto.

Ištiesk man uodegą gleivėtą –
aš perkreipsiu ir savo šaltą veidą –
plauksiu...

Tą keistą valandą
geltonos pienės galvutės atvaizdas,
nušvitęs staiga
upės rankose, (gal) nepatikliai šnabždės –
sušilk, žmogau,
juk gruntinis vanduo neglosto čiaupo --

O aš vis plauksiu.
Saulės pienių nušviestomis,
gleivėtomis,
nejučia patikliai išpurentų
žmonių upėmis --