...

Sakai beprotiškai gražu gyventi?
Ir paukštį čiulbantį girdėti?
Jausmus smalsius, gerus pajusti,
Ir šilumą šalia savęs turėti?

Sakai smagu kažką karštai pamilti?
Ir nuoskaudas nuplauti lietuje,
Žodžius skirtus tik jam ištarti,
Ir pasijusti esant danguje?

Sakai norėtum pakalbėti?
Švelnias rankas rankose pajusti,
Ir glėbyje pabūti nors minutę,
Ir gatvės triukšmo negirdėti?

Sakai galėtum akis man išbučiuoti?
O laikui bėgant bejausmiu patampi?
Ir lyg vanduo iš delno ištekėti,
Ir kraujo upeliu pavirsti?

Šiek tiek vėliau, vėl žmogumi atgimti,
Ir milijoną ašarų išlieti,
Skausmą, kančią gyvenimo patirti,
Tačiau svarbiausia savimi išlikti.