Man artimas šitas eilėraštis. As irgi jaučiu, kaip kartais sninga į širdį, bet jos nesušaldo, o tiesiog nuskaidrina. Man patinka, kad tavo eilėraščiuose mintis būna paskutinėse eilutėse. Kaip japoniškuose haiku. :)
Rašyk!
o, bent kažkas suprato :) kiek skaitau eileraščių svetainėj, man jie visi apsunkę nuo "ypatingų" prasmių ir žodžių gausos. Gal dėl savo lengvabūdiškumo neįkandu tikros duonos? bet dažno eiliaus neperskaitau iki galo- nelenda- nesuvirškinu :( tikriausiai teks užaugt.
stai kur lengvas vejo gusis, lengvumas, taciau kiek skausmingas, taciau, pasikartosiu, lengvas, o tai - atrodo, tai ko reikia - po sunkiu, ilgu, ne nekaltai raudonskruosciu eilerasciu
Man artimas šitas eilėraštis. As irgi jaučiu, kaip kartais sninga į širdį, bet jos nesušaldo, o tiesiog nuskaidrina. Man patinka, kad tavo eilėraščiuose mintis būna paskutinėse eilutėse. Kaip japoniškuose haiku. :)
Rašyk!
o, bent kažkas suprato :) kiek skaitau eileraščių svetainėj, man jie visi apsunkę nuo "ypatingų" prasmių ir žodžių gausos. Gal dėl savo lengvabūdiškumo neįkandu tikros duonos? bet dažno eiliaus neperskaitau iki galo- nelenda- nesuvirškinu :( tikriausiai teks užaugt.
stai kur lengvas vejo gusis, lengvumas, taciau kiek skausmingas, taciau, pasikartosiu, lengvas, o tai - atrodo, tai ko reikia - po sunkiu, ilgu, ne nekaltai raudonskruosciu eilerasciu