Debesys šeriasi snaigėmis
Jau turbūt pavasaryn,
Kad kailio keitimosi metas.
Snaigės kaip sraigės
Traškiais kiauteliais tarpuvartėj ir ant laiptų.
Tam fone muzikantai
Ir kiti niekam tikę galvas
Susuka
Apsuka
Nusuka
Ir nuridena po stalu
Iš čia tas bumbsėjimas
Kaip sprogstančių pumpurų bombų
Jau sakiau-
Pavasaryn!
Mergaitės
Moterytės
Močiutės lūpas dažosi rausvai,
Eis į gatves, šypsosis,
Pridulkėjusius lūpų kampučius vėdins.
Prisikaupė ten
Rankraščių ir kompiuterraščių
Ir šlamšto kitokio
Mėgsta kauptis ant veido
Raukšlių pavidalu
Archyvuojami
Pusdieniai
Dienoms trumpyn einant telikę iš dienos.
Dabar bus išpurtyta viskas,
Iššypsota nuožmiai velniop
Parkams ir žmonėms tyliai čepsint
(vieniems bučiuojantis,
o kitiems krokais sprogstant)
Pavasaryn!
Pavasaryn!
Net šaligatvio snaigės ten šliaužia
Palikdamos drėgną sraigtišką šliūžę.