žaizdos neužsitraukia greitai,
draskomos ornamentus paišys,
figūromis iš prasmių laiko
dažniau prabyla nei žmogus
lūpos nebesukarpo blogo laiko.
iš kūno skiaučių atraižų
nebus gulbių origamiškų, ant stalo
ir sugebėjimo iš juodo baltą išlankstyt
randai nesiraukšlėję laiko,
užspaustą užkratą niežų
bet nuo kentėjimo suskilęs veidas verkia,
skandintų motinos vaikų balsu
žaizdos neužsitraukia greitai;
vėl kūdikiai iš įsčių išsispirs rytais,
jei nerūkai - užtrauksi cigaretę,
kai paskutinis seilėtekis prieš akis