ak meilė ir vienatvė gimdo eilėraščius. kaskart kai būni vienišas, jau atrodo, kad vienišesnis negali būt. tačiau tai išgydoma.
pats eilius neįtikina vienišumu, trūksta vaizdinių, jausmų. ir man asmeniškai, tas mol "retorinis" klausimas pabaigoje, išvis sugadina visą vaizdą. 2
"ta mažytė snaigė,
nukrito į didelę pusnį... " - šitas gabaliukas man patiko. Taip įtikino vienišumo jausmo tikrumu...
Bet eilius visumoje nėra geras. Veikiau tai pamąstymas. 2
jo, matyt, tokia lemtis.....jei daugiau tokiu lemciu - pradetu Lietuva zudytis, ir masiskai ispjautu....vien paskaicius tai apima nemaloni, nepageidauta ir labai trumpalaike depresija, ir ne del minties stiprumo, kazko naujo atskleidimo, ne, kitaip, tarsi skaitydamas tai valgytum - taip nemegstama ir taip daznai brukama maista (siuo atveju edala)
ak meilė ir vienatvė gimdo eilėraščius. kaskart kai būni vienišas, jau atrodo, kad vienišesnis negali būt. tačiau tai išgydoma.
pats eilius neįtikina vienišumu, trūksta vaizdinių, jausmų. ir man asmeniškai, tas mol "retorinis" klausimas pabaigoje, išvis sugadina visą vaizdą. 2
"ta mažytė snaigė,
nukrito į didelę pusnį... " - šitas gabaliukas man patiko. Taip įtikino vienišumo jausmo tikrumu...
Bet eilius visumoje nėra geras. Veikiau tai pamąstymas. 2