***

... ir niekas šioje keistokoje,
realia nevadintinoje dėžėje
nesijuokia iš sąvokos
„šokis lovoje“...

Kaimietiškoje šiaudų atmosferoje
ši sąvoka gal pamirštama.

Toje keistoje dėžėje
kai kam (ar tai „valdančioji dauguma“?)
vakaro fleitos artimiau
nei ryto trimitai
ar policininko švilpukas
(„jei durniai bus geri,
jiems pagros ryte ir vakare“ – pasigirsta).
– – – – – – – – – – – – – – – –

(„Išbūsi, išgyvensi, užgyvensi džiaugsmą, –
tada galėsim eiti pirkt ledų. “)

Šokantys griaučiai
palieka tobulumo pažado galimybę,
grakštumas spindi tamsoj
lyg raudonos vampyro akys,
kai drugelių sparnai šnabžda
prašydami jų gailėtis dėl laikinumo...

(„Tai kas buvo vakar?
Ir bus rytoj?.. “)

Aukštas viešbutis (o!) –
tarsi naujo gyvenimo pavyzdys.
Kažkur netoliese gali atsidaryti
užsidaręs ratas.

Kavinėse sėdėdami pankai
pavaizduoja savo juodų marškinių
paskirtį: kai žiema,
jie laiko temperatūros nesvarbumo
tendenciją,
kai vasara –
jie gyvena spinduliuodami,
nesiverždami į karštį,
rudenį stebi save
tarsi ariamą lauką
(galbūt) išsitempę per visą plotį.
Tie marškiniai.
Pavasarį? Pavasarį susigyvena
su bliuzonais, spalvingais marškinėliais
(pasikeisdami, užleisdami vieni kitiems vietą),
įsiamžina su mėlynais džinsiniais švarkais
ir užsidaro gegužės (gal) mėnesyje,
kol dar nežliaugia prakaitas
birželio tvankumoj,
vykstant visuotiniam žemės
klimato atšilimui...

Keisti keistos kalbos žodžiai
aplink keistą sielą čiulba.

Ar tai naujoviškas pavasaris?

2005-03-03